Mūsų slaugytojoms ir slaugytojams
Tai žmogus, kuris į ligoninę ar ambulatoriją įžengia daug anksčiau nei mes gydytojai. Tuo metu kai dar spėriu žingsniu, kone bėgiodami, po skyrių koridorius planuojame dienos darbus ir vertiname mūsų ligonius ir jų sveikatos būklę – anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojos ir slaugytojai jau kantriai ruošiasi operacinėse. Vis pagalvoju, kad naktimis vykdami kepenų transplantacijos operacijai sutiksime besiruošiančias mūsų slaugytojas. Jos ligoninėje bus gerokai anksčiau. Lygiai taip pat ir išvykus paskutiniam pacientui – jos daug ilgiau lieka operacinėse. Kai naktimis prisėdu prie medicininės dokumentacijos Kardiologijos intensyviosios terapijos skyriuje – merginos dažnai taip ir lieka neprisėdusios. Čia vis prisimenu operacinių instrumentatores, kurios ne tik nepajudinamai ir kantrai stovi operacinėse visos operacijos metu, bet jau po operacijų – prie tvarkomų instrumentų kartais užtrunka iki vėlyvo vakaro ar net iki vidurnakčio.
Šiandien negaliu pamiršti ir Mažosios Lietuvos, o kartu ir Žemaitijos felčerės Zosės Petraitienės (dabar ji būtų bendruomenės slaugytoja) pasiaukojimą keliaujant Natkiškių apylinkėse pas gimdyvę speiguotą 1982-ųjų sausį.
Tačiau šiandien – besiskleidžiantis pavasaris – gegužės dvyliktoji – Tarpatutinė slaugytojų diena! Su šia švente Jus visas ir visus!
Lietuvos anesteziologų reanimatologų draugijos Valdybos vardu
prezidentas profesorius Andrius Macas